Černobilio avarija – pati baisiausia atominės energetikos katastrofa pasaulyje. Sovietų vadovybė bandė nuslėpti šią katastrofą, o vėliau smarkiai sumažinti jos mastus. Černobylio atominė jėgainė buvo pastatyta Pripetės mieste, 16 km į šiaurės vakarus nuo Černobylio miesto. Elektrinėje buvo keturi reaktoriai, kiekvienas gaminantis 1000 megavatų elektros energijos; jie buvo pastatyti 1977–1983 metais. Černobylio avarija įvyko 1986 metais naktį iš balandžio 25-osios į 26-ąją. Tačiau pasaulis apie tai sužinojo tik po kelių dienų. Pirmieji požymiai, kad įvyko kažkas baisaus, paaiškėjo 1986 metų balandžio 28 dieną 9 valandą ryto, kai Forsmorko (Švedija) atominės elektrinės specialistai, atkreipė dėmesį į pavojų žalius pavojaus ignalus monitoriuose. Prietaisai rodė neįtikėtinai didelį radiacinį užterštumą. Iš pradžių buvo manyta, kad įvyko avariją Forsmorko reaktoriuje. Tačiau tyrimai parodė, kad to negali būti. Bet prietaisai rodė, kad radiacinis fonas keturis kartus didesnis už leistiną. Geigerio-Miulerio skaitikliai parodė, kad visi šeši šimtai Švedijos elektrinės darbininkų yra gavę žymiai didesnę už leistiną jonizuojančiosios spinduliuotės dozę. Buvo skubiai paimti ir ištirti dirvos ir augmenijos aplink elektrinę pavyzdžiai. Juose rasta neįtikėtinai daug radioaktyvių medžiagų. Švedija, kaip ir daugelis kitų Europos šalių buvo užpulta klastingo, tylaus, nematomo, bespalvio, bekvapio žudiko.
************
Vokietijoje branduolinis fizikas Klemensas Voda, trijų rusų kolegų lydimas, įvažiuoja pro vartus, ant kurių kabo įspėjimas: „Atsargiai! Radioaktyvi zona.“ Vartus saugo ginkluoti sargybiniai. Voda, jo palydovai ir visureigio vairuotojas dėvi šalmus, sandarius kombinezonus, guminius batus, ant veidų tinkliukai nuo uodų. Važiuoja pro apleistus namus ir laukus užaugusius jau ne žole, o krūmais į vaiduoklių miestą Metliną. Mokslininkai renka dirvos ir vandens mėginius.
Vienas jų įlipa į baigiančios griūti cerkvės bokštą. Išlupa vieną plytą, įsideda į kuprinę. Tai irgi mėginys. Nė vieno žmogaus ar gyvulio. Nes Metlinas ir visa zona buvo evakuoti 1956-aisiais, kai čia įvyko didžiausia istorijoje atominė katastrofa.
Daktaras Voda dirba Sveikatos ir aplinkosaugos tyrimo centre Neuherberge prie Miuncheno - didžiausiame Radiacinės apsaugos institute Europoje. Maskvai leidus, jis dirba projekte, kuris vadinamas „Pietų Uralo radiacijos rizikos tyrimai“. Paprasčiau sakant, tiria regioną, kuriame sovietai prieš daugiau kaip 50 metų gamino branduolinius sprogmenis savo pirmajai atominei bombai.
Ta Uralo gamykla vadinosi „Mayak“ („Švyturys“). Gulago kaliniai nutiesė geležinkelį ir pastatė uždarą miestą 17 000 gyventojų, aušinimo bokštus, radiochemijos gamyklą. Pirmasis branduolinis reaktorius pradėjo veikti 1948-aisiais ir netrukus jau Stalinui gamino bombai tinkantį plutonį. Nei miestas, nei jo milžiniškos gamyklos nebuvo pažymėti jokiame žemėlapyje. 1957-ųjų rudenį sprogo cisterna, kurioje buvo 80 tonų branduolinių atliekų. Mačiusieji pasakoja, kad į dangų per kelis kilometrus pakilo skaisčiai raudonas stulpas. Vokietijos radiofizikų nuomone, „Mayako“ katastrofa buvo nepalyginti rimtesnė nei Černobylio.
